2021 m. vartotojų prašymų apžvalga: dar daugiau kreipimųsi ir nemažėjantys nepagrįstų reikalavimų rodikliai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įvertino 2021 m. asmenų prašymų ir pasiteiravimų tendencijas. Per pastaruosius metus į VVTAT buvo kreiptasi net 42 tūkst. kartų (2020 m. – beveik 35 tūkst.) bei išnagrinėti 5 674 vartojimo ginčai (2020 m. – 5 919 ginčų), kurių didžiąją dalį (60 proc.) sudarė vartojimo prekių ginčai.
2021 m. vartojimo prekių srityje ginčai dažniausiai kilo drabužių ir avalynės srityje, kiek mažiau – interjero reikmenų ir buitinių prietaisų srityje (šaldytuvai, dulkių siurbliai, kavos aparatai ir kt.). Tokie ginčai dažniausiai kilo dėl netinkamo prekės naudojimo (mechaninių pažeidimų ir pan.) ir dėl nepakankamai išsamios informacijos apie prekę suteikimo. Taip pat pastebima informacijos apie prekės priežiūrą ir naudojimą problematika. Didelė dalis ginčų kilo dėl transporto priemonių, jų dalių, dviračių, vežimėlių. Susiduriama su pardavėjo atsakomybės ribų dėl prekės kokybės nepaisymu, garantinių terminių neteisingu skaičiavimu ir taikymu.
Pastaraisiais pandemijos metais pastebimas ir ryškus nuotolinių sutarčių skaičiaus augimas. Dažniausiai tokie ginčai kilo dėl įsigytų prekių nepristatymo, negrąžinamų pinigų už pardavėjui grąžintas prekes, atsakymo į vartotojo paklausimą nepateikimą, netinkamai skaičiuojamą sutarties atsisakymo terminą (ne nuo prekės pristatymo, o nuo užsakymo pateikimo), teisės aktuose nenumatytų mokesčių, išlaidų priskyrimo vartotojams. Ginčų kilo ir dėl vartotojams nepateikiamos esminės informacijos apie prekėms taikomą garantiją, prekių savybes, techninę specifikaciją, galutinę prekių kainą, kontaktinius pardavėjo duomenis, nurodoma klaidinančiai maža prekės kaina, pristatomos asortimento neatitinkančios prekės.
Kaip ir 2020 m., laisvalaikio paslaugų srityje ginčų skaičiui įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemijos paskelbti apribojimai. Daugiausiai buvo nagrinėti prašymai, susiję su renginiais ir kelionėmis.
Vartojimo paslaugų srityje daugiausiai kreipimusi sulaukta dėl statybos paslaugų, baldininkų paslaugų, papildomo garantinio aptarnavimo (pratęstos garantijos) paslaugų pagal su vartotojais sudarytas papildomos garantijos sutartis bei dėl šių sutarčių vykdymo tinkamumo, automobilių remonto, bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo, butų nuomos paslaugų.
Iš visų 2021 metais išnagrinėtų ginčų, taikiai išspręsti ginčai sudarė 33 proc. ir, lyginant su ankstesniais metais, ši dalis sumažėjo 4 proc. (2020 metais – 37 proc.). Tikėtina, kad taikių ginčų mažėjimui įtakos galėjo turėti didesnis nepagrįstų vartotojų ginčų skaičius ir pasaulyje susidariusi situacija dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 pasekmių.
Per metus atsisakyta nagrinėti 2 883 ginčus:
- 63 proc. atvejų vartotojas nepašalino prašymo trūkumų,
- 25 proc. atvejų vartotojo prašymas nebuvo priskirtas VVTAT kompetencijai ir buvo persiųstas kompetentingai institucijai,
- 6 proc. atvejų vartotojai kreipėsi į VVTAT pasibaigus įstatyme nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją arba paslaugos teikėją,
- 3 proc. atvejų ginčo suma buvo mažesnė nei 10 eurų (nuo 2022 m. ne teismo tvarka nagrinėjamų vartotojų ginčų vertė turi būti ne mažesnė nei 20 eurų) ir ginčas neturėjo reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką
- ir 1 proc. atvejų ginčą atsisakyta nagrinėti, nes vartotojo prašyme nebuvo nurodytas vartotojo vardas ir pavardė, adresas, prašymą pateikė neįgaliotas asmuo ir kt.
 | Primename, jog Lietuvoje vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Lietuvos advokatūra. Daugiau apie tai: https://www.vvtat.lt/kas-isspres-mano-ginca/794. |