D.U.K.

Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu.

 

Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo (toliau – Prieinamumo įstatymas) tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai (toliau – rinka) būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos, jeigu šiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai.

Prieinamumas reiškia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, gali lengvai pasiekti, naudoti ir suprasti gaminius, paslaugas, infrastruktūrą ar informaciją. Tai apima fizinį, skaitmeninį, socialinį ir informacinį prieinamumą. Užtikrintas prieinamumas leidžia asmenims su negalia visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, o tuo pačiu gerina kiekvieno vartotojo patirtį – aiškesnis skaitmeninis turinys, patogesnė internetinė bankininkystė ar lengvai pasiekiami transporto bilietai sutaupo laiko ir palengvina kasdienybę visiems.

Šis įstatymas taikomas šiems rinkai pateikiamiems gaminiams:

1) vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms ir joms skirtoms operacinėms sistemoms (Pvz.: asmeniniai kompiuteriai, įskaitant stalinius kompiuterius, knyginius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius);

2) savitarnos terminalams (mokėjimo terminalams, taip pat savitarnos terminalams, skirtiems paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas, teikti: bankomatams, bilietų pardavimo automatams, registracijos automatams, interaktyviesiems informacijos teikimo savitarnos terminalams, išskyrus terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys);

3) elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamiems vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviaisiais kompiuteriniais pajėgumais (Pvz.: tai įrenginiai, naudojami kaip prieigos prie elektroninių ryšių paslaugų suteikimo sistemos dalis - maršruto parinktuvai arba modemai).

Šis įstatymas taikomas šioms paslaugoms:

1) elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus perdavimo (siuntimo) paslaugas, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugoms teikti;

2) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms;

3) šiems keleivinio oro, autobusų ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas, keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų elementams: interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, informacijos apie transporto paslaugas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, teikimo paslaugoms, informaciniams ekranams ir interaktyviesiems savitarnos terminalams. Paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems ekranams, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems savitarnos terminalams, išskyrus ekranus ir terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys;

4) banko paslaugoms vartotojams;

5) elektroninėms knygoms ir specialiai programinei įrangai;

6) elektroninės prekybos paslaugoms.

1) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliks Prieinamumo įstatymo įgyvendinimo priežiūrą:

  • vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms ir joms skirtoms operacinėms sistemoms;
  • savitarnos terminalams (mokėjimo terminalams, taip pat savitarnos terminalams, skirtiems paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas, teikti: bankomatams, bilietų pardavimo automatams, registracijos automatams, interaktyviesiems informacijos teikimo savitarnos terminalams, išskyrus terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys);

1 Pavyzdys: parduotuvėje esanti savitarnos kasa (savitarnos terminalas) nepatenka į įstatymo taikymo apimtį tuo atveju, jei parduotuvė neteikia nė vienos įstatyme nurodytos paslaugos, pavyzdžiui, neteikia transporto paslaugų (nepardavinėja transporto bilietų) ar neteikia banko paslaugų. Tokiu atveju, savitarnos kasų nei keisti nei atnaujinti nebūtina.

2 Pavyzdys: Paštomatai ir taromatai į Prieinamumo įstatymo taikymo sritį nėra įtraukti, nes jie nėra skirti paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas, taigi jiems negalioja ir prieinamumo reikalavimai pagal šį įstatymą.

  • elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamiems vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviaisiais kompiuteriniais pajėgumais;
  • elektroninėms skaityklėms.

2) Lietuvos transporto saugos administracija atliks Prieinamumo įstatymo įgyvendinimo priežiūrą:

  • šiems keleivinio oro, autobusų ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas, keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų elementams: interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, informacijos apie transporto paslaugas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, teikimo paslaugoms, informaciniams ekranams ir interaktyviesiems savitarnos terminalams. Paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems ekranams, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems savitarnos terminalams, išskyrus ekranus ir terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys;
  • gaminiams, kurie yra geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys.

3) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atliks Prieinamumo įstatymo įgyvendinimo priežiūrą:

  • elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus perdavimo (siuntimo) paslaugas, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugoms teikti

4) Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliks Prieinamumo įstatymo įgyvendinimo priežiūrą:

  • vartotojo prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų interaktyviesiems įrenginiams;
  • audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms.

Elektroninės prekybos paslaugos - paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį.

T. y. jeigu Jūsų svetainėje užsakymo įforminimas numato vartojimo sutarties sudarymą, tai laikoma elektroninės prekybos paslauga.

Prieinamumo įstatymo 1 priedo IV skyriaus 11.7 punktas nustato reikalavimus elektroninės prekybos paslaugoms:

  • teikiama informacija apie parduodamų gaminių ir paslaugų prieinamumą, kai šią informaciją teikia atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas;
  • užtikrinamas tapatybės nustatymo, saugumo ir mokėjimo funkcijų prieinamumas, kai jos teikiamos kaip paslaugos, o ne gaminio dalis, užtikrinant, kad jos būtų suvokiamos, jas būtų galima naudoti, jos būtų suprantamos ir tvarios;
  • numatomi tapatybės nustatymo metodai, elektroniniai parašai ir mokėjimo paslaugos, kurie būtų suvokiami, tinkami naudoti, suprantami ir tvarūs.

Šis įstatymas netaikomas šiam interneto svetainių ir mobiliųjų programų turiniui:

1) iš anksto įrašytam apibrėžtos trukmės žiniasklaidos turiniui, paskelbtam iki šio įstatymo įsigaliojimo datos;

2) biuro programinės įrangos rinkmenų formatams, paskelbtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo datos;

3) internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms (jeigu žemėlapiuose, skirtuose navigacijai, esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu);

4) trečiosios šalies turiniui, kuris nėra nei finansuojamas, nei parengtas, nei kontroliuojamas atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo;

5) interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms, kurios apibrėžiamos kaip archyvai, t. y. kurių turinys, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra atnaujinamas arba redaguojamas.

  • ES darnusis standartas EN 301 549 V3.2.1 Informacinių ir ryšių technologijų produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai (laukiame atnaujinto standarto);
  • ES darnusis standartas EN 17161:2019 Universalus gaminių, prekių ir paslaugų dizainas (laukiame atnaujinto);
  • Pasaulinis Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) 2.2, atnaujintas 2023 m. spalį (lietuviškai – Saityno turinio prieinamumo gairės).

Paslaugų teikėjai iki 2030 m. birželio 28 d. turi teisę toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius, kuriuos jie teisėtai naudojo iki įsigaliojant šiam įstatymui, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28.

1 pavyzdys: finansų įstaiga, teikdama banko paslaugas vartotojams, privalo užtikrinti jų prieinamumą nuo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau ji gali toliau naudoti iki šios datos teisėtai eksploatuojamus bankomatus, jei jie skirti toms pačioms paslaugoms teikti. Ši išimtis galioja ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d.

2 pavyzdys: jei vartotojas iki įstatymo įsigaliojimo įsigijo elektroninę knygą, ji neprivalo atitikti prieinamumo reikalavimus. Jei iki įstatymo įsigaliojimo sudaryta prenumeratos sutartis dėl elektroninių knygų platformos naudojimo, ji gali galioti be pakeitimų iki prenumeratos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d.  Bet jei paslaugos teikimo sutartis sudaryta jau po Prieinamumo įstatymo įsigaliojimo, pavyzdžiui, vartotojas įsigijo elektroninę knygą ar transporto bilietą, tokia paslauga jau turi atitikti įstatyme nurodytus prieinamumo reikalavimus.

Prieinamumo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su prieinamumo reikalavimų laikymusi. Įstatymo 3 straipsnio 9 dalis apibrėžia, kad labai maža įmonė suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Keturi prieinamumo principai yra šie:

  • suvokimas – tai reiškia, kad informacija ir naudotojo sąsajos komponentai turi būti pateikiami vartotojams jiems suvokiamais būdais;
  • galimybė naudoti – tai reiškia, kad naudotojo sąsajos komponentus ir navigaciją turi būti įmanoma naudoti;
  • suprantamumas – tai reiškia, kad informacija ir naudotojo sąsajos naudojimas turi būti suprantami;
  • tvarumas – tai reiškia, kad turinys turi būti pakankamai tvarus, kad jis būtų patikimai aiškinamas naudojant įvairią naudotojo programinę įrangą, įskaitant pagalbines technologijas.

Atnaujinimo data: 2025-04-25