„Slovakai nenusipelno, kad jų žuvų piršteliuose būtų mažiau žuvų, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos. ES ir dabar neleidžia tokios praktikos. Dabar turime duoti daugiau galių nacionalinėms valstybėms kovoti su nelegaliomis praktikomis“, – teigė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Dvejopos produktų kokybės klausimo ištakos
Klausimas dėl dvejopos kokybės produktų buvo iškeltas Europos Sąjungos (toliau – ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų Tarybos posėdyje 2016 m. gegužės 17 d. Tuomet Europos Komisijos (toliau – EK) atstovai pabrėžė, jog nesąžininga praktika klaidinant vartotojus yra draudžiama, tačiau ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES. Čekijos Respublikos delegacijai pateikus akivaizdžius įrodymus, kad produktų kokybės skiriasi, EK pažadėjo pasidomėti situacija ir ją ištirti. 2017 m. kovo 16 d. EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato organizuotame Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje nustatytus produktų skirtumus pristatė ir Slovakijos atstovai.
2017 m. rugpjūčio mėnesį dvejopos maisto produktų kokybės klausimas Lietuvoje buvo aptartas tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovai. Pasitarimo metu buvo pristatyta EK komisarų informacija, kad visoje ES bus siekiama nustatyti vienodą maisto produktų tyrimo metodologiją ir taip spręsti dvejopos maisto produktų kokybės problemas.
2017 m. rugsėjo 28 d. Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje pristatytos bei aptartos EK gairės dėl ES teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju. Iki 2018 m. kovo mėnesio numatyta parengti ir pristatyti bendrą maisto produktų kokybės tyrimų metodologiją, kuri turėtų detaliai aprašyti tyrimų procedūrą.
Lietuvoje atlikti tyrimai
2017 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 33 rūšių maisto produktus (gyvūninės kilmės produktai, sausi pusryčiai, kava, arbata, kakava, sausainiai, šokoladai, gaivieji gėrimai, majonezai, padažai, bulvių traškučiai, kūdikių maistas, šokoladinis kremas) ir nustatė, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Tyrimo metu taip pat buvo atlikta vartotojų apklausa, kurios metu klausta: „Ar, Jūsų manymu, skiriasi kokybė to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse?“. 77,2 proc. respondentų atsakė, kad taip, 8,9 proc. – ne, 3,2 proc. teigė, kad jiems nesvarbu, o 10,8 proc. nurodė, jog renkasi lietuviškus produktus.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicija
Bendrojoje ES rinkoje visiems vartotojams turi būti teikiami vienodos kokybės to paties prekės ženklo produktai. Vienai valstybei spręsti skirtingos produktų kokybės problemą sudėtinga, todėl ES šalių bendradarbiavimas atliekant tyrimus yra ypač svarbus.
Įstatymai verslininkus įpareigoja vartotojams suteikti išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamus produktus ir jų sudėtį bei atitinkamai ženklinti prekes. Naudoti analogišką pakuotę (tą patį prekinį ženklą bei prekinę išvaizdą) skirtingo skonio ir sudėties produktams yra nesąžininga ir tokiu būdu piktnaudžiaujama vartotojų pasitikėjimu prekės ženklu.
2018 m. Tarnyba numatė atlikti tyrimą bei įvertinti ne maisto produktų kokybę, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos vartotojams tiekiami vienodos kokybės to paties prekinio ženklo ne maisto produktai, kaip ir kitose ES valstybėse. Patikrinimų metų planuojama įsigyti prekes, kuriomis prekiauja ūkio subjektai, gaunantys prekes tiesiai iš užsienio, bei palyginti šių prekių ženklinimą su parduodamomis didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Kilus įtarimų dėl analogiškų ne maisto produktų skirtumų, taip pat bus atliekami bandymai laboratorijose, kurių metu bus tiriamos analogiškų produktų fizikinės savybės. Numatyta atlikti palyginamuosius bandymus šiems gaminiams: skalbimo priemonės, valymo priemonės, higienos reikmenys, vaikų priežiūros prekės.
Kviečiame vartotojus dalintis informacija!
Jei pastebėjote, kad Lietuvoje parduodamas produktas yra skirtingos kokybės nei kitoje šalyje parduodamas analogiškas produktas, prašome apie tai informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą el. paštu [email protected], laiško antraštėje nurodant „Dvejopa kokybė“ ir produkto pavadinimą. Prie laiško prašome pridėti Lietuvoje parduodamo produkto pakuotės bei užsienyje parduodamo produkto pakuotės su sudėtimi nuotraukas bei nurodyti pagrindinius Jūsų pastebėtus sudėties skirtumus. Vartotojų, kurie turi mėgstamus produktus bei pastebi šių produktų skirtumus, bendradarbiavimas ypač svarbus!
Skirtinga kokybė? Pranešk!
Apie pastebėtus dvejopos kokybės produktus taip pat galite pranešti Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) sukurtame tinklalapyje www.pranesu.lt. LVOA projekto tikslas – rinkti ir viešinti informaciją apie to paties prekinio ženklo, tačiau skirtingos kokybės produktus. Tinklalapyje galite pranešti apie pastebėtus elektrotechnikos, maisto produktų, drabužių, avalynės, kosmetikos ir kitų prekių kokybės skirtumus bei pateikti savo užfiksuotus įrodymus. Vartotojų pranešimai bei apibendrinti duomenys bus skelbiami viešai, taip pat bus perduodami įvertinti kompetentingoms priežiūros institucijoms.
Informacija apie dvejopą produktų kokybę:
Informuojame, jog Europos Komisija 2018-04-28 parengė harmonizuotą tyrimų metodologiją, skirtą padėti nustatyti dvejopą kokybę maisto produktuose. Su šia metodologija galite susipažinti Europos Komisijos interneto tinklalapyje (https://ec.europa.eu/jrc/en/page/eu-harmonised-methodology-testing-food-products-180814).
2018 m. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto produktų dvigubos kokybės tyrimas
2019 Report of the research on the impact of dual quality of products on Lithuanian consumers