Dažniausiai užduodami klausimai

Kilus ginčui dėl nustatyto prekės kokybės trūkumo mažareikšmiškumo, prekės kokybės trūkumas vertinamas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į tai:

• ar trūkumas gali būti pašalintas, jei taip, tai kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis,
• kokią įtaką trūkumo šalinimas turi būsimai daikto būklei ir
• kokią įtaką trūkumo šalinimas daro vartotojo teisei naudotis daiktu.

Taip pat pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtų sprendimų praktiką paminėtinos aplinkybės, pavyzdžiui:

• ar trūkumas pasireiškė pakartotinai,
• kiek laiko trunka trūkumo šalinimas,
• ar trūkumo šalinimas sudaro žymią dalį prekės kainos.

Kilus ginčui dėl nustatyto prekės kokybės trūkumo mažareikšmiškumo, prekės kokybės trūkumas vertinamas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į tai ar trūkumas gali būti pašalintas, jei taip, tai kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis gali būti pašalintas, kokią įtaką trūkumo šalinimas turi būsimai daikto būklei bei kokią įtaką trūkumo šalinimas daro vartotojo teisei naudotis daiktu. Taip pat pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtų sprendimų praktiką paminėtinos aplinkybės, pavyzdžiui, ar trūkumas pasireiškė pakartotinai, kokį terminą trunka trūkumo šalinimas, ar trūkumo šalinimas sudaro žymią dalį prekės kainos.

Kilus ginčui dėl nustatyto prekės kokybės trūkumo mažareikšmiškumo, prekės kokybės trūkumas vertinamas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į tai ar trūkumas gali būti pašalintas, jei taip, tai kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis gali būti pašalintas, kokią įtaką trūkumo šalinimas turi būsimai daikto būklei bei kokią įtaką trūkumo šalinimas daro vartotojo teisei naudotis daiktu. Taip pat pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtų sprendimų praktiką paminėtinos aplinkybės, pavyzdžiui, ar trūkumas pasireiškė pakartotinai, kokį terminą trunka trūkumo šalinimas, ar trūkumo šalinimas sudaro žymią dalį prekės kainos.

2019-12-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-314 buvo patvirtinti Mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijai, o 2019-12-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-313 – Mažareikšmių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų kriterijai.

Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo arba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pagrindu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į Mažareikšmių pažeidimų kriterijus. Nors nė vienas iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimui dėl prašyme (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais, mažareikšmio pažeidimo kriterijumi, pvz., gali būti laikoma tai, jog galimas pažeidimas įvyko dėl techninės klaidos arba tai, jog galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar nedidelės grupės vartotojų interesais ar individualiu vartotojo bei komercinės veiklos subjekto ginču.