Vartotojų kolektyvinių interesų gynimo reglamentavimas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje

  • 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB

Direktyvos 2020/1828 tikslas – užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį, prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant pagrindinius aspektus, susijusius su atstovaujamaisiais ieškiniais. Direktyvoje 2020/1828 nustatytas kolektyvinio teisių gynimo mechanizmas, t. y. vartotojų kolektyvinių interesų gynimas teismui pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius dėl draudžiamojo pobūdžio arba kompensacinių priemonių, įtvirtintas taikomų bendrų principų rinkinys, kuris turėtų būti taikomas visų Europos Sąjungos valstybių narių.

Apibrėžiama atstovaujamųjų ieškinių taikymo sritis, kuri Direktyvos 2009/22/EB atžvilgiu yra platesnė. Direktyva 2020/1828 numato galimybę ginti kolektyvinius vartotojų interesus skirtinguose ekonomikos sektoriuose, pvz., finansinių paslaugų teikimo, energetikos, telekomunikacijų, sveikatos ir aplinkos.

Direktyvoje 2020/1828 nustatomi minimalūs reputacijos reikalavimai kompetentingiems subjektams (jie turi būti tinkamai įsteigti, nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių ES teisės aktų laikymąsi). Taip pat, nustatomas reikalavimas kompetentingam subjektui teismui reiškiant kompensacinius kolektyvinius ieškinius dėl teisių gynimo, teismui atskleisti savo finansinius pajėgumus ir lėšų, kurios naudojamos ieškiniui pareikšti, kilmę.

Įtvirtinami reikalavimai vartotojų informavimui apie atstovaujamųjų ieškinių rezultatą.

Direktyva 2020/1828 nustato galimybę kompetentingiems subjektams atitinkamais atvejais, priklausomai nuo bylos aplinkybių, pareikšti atstovaujamuosius ieškinius dėl skirtingų rūšių priemonių taikymo. Tai apima laikinąsias arba galutines apsaugos priemones, kuriomis nutraukiama ir uždraudžiama verslininko praktika, jei manoma, kad ja pažeidžiamas teisės aktas, ir priemones, kuriomis pašalinamas tęstinis pažeidimo poveikis. Pastaroji priemonė gali apimti nutartis dėl teisių gynimo priemonių ir deklaratyvaus pobūdžio sprendimus, kuriais nustatoma verslininko atsakomybė už žalą, kurią vartotojai patyrė dėl pažeidimo.

  • Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas

Minimas įstatymas apibrėžia ieškinių dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikštų dėl verslininko padarytų Europos Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatų pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, taikymo sritis, apimant ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar uždraudimo ir ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo.

Įstatyme numatomi nurodytų ieškinių pareiškimo ir nagrinėjimo, vartotojų informavimo ypatumai, taip pat ieškinį pareiškusio subjekto procesinio subjektiškumo vertinimas. Be kita ko, numatoma, kad, pareiškiant ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, pakanka apibūdinti vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, grupę (pavyzdžiui, nurodant, kad ginami vartotojų, sudariusių organizuotos turistinės kelionės sutartis su konkrečiu kelionių organizatoriumi, interesai). Tuo tarpu, pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nurodomi kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, duomenys.

Reglamentuojami ieškinio senaties termino nutraukimo ypatumai. Pareiškus ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nutraukiamas ir reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas. Pareiškus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nutraukiamas ir suinteresuotų vartotojų reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas.

Numatomos akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo teisinės pasekmės. Teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatęs, kad kompetentingas subjektas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nustatomi ieškinio dėl teisių gynimo priemonių finansavimo ypatumai ir saugikliai dėl interesų konflikto, jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo. Jeigu ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, ieškinį pareiškiantis kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai, ir užtikrinti, kad jo priimami sprendimai dėl bylos vedimo, įskaitant sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo, nepriklausytų nuo ieškinį finansuojančio trečiojo asmens interesų. Be to, draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo jo priklauso. Informacija, kad ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, turi būti nurodyta ieškinyje ir teismui turi būti nurodyti tokio finansavimo šaltiniai. Teismas, nustatęs, kad pareiškiant ieškinį nesilaikyta nurodytų reikalavimų, nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu šių trūkumų pašalinti neįmanoma, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą.

Nustatomi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai.

  • Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

Minimas įstatymas reglamentuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus (įskaitant ir dėl vartotojų viešojo intereso gynimo), vartotojų viešojo intereso gynimo sampratą ir subjektus, turinčius teisę pareikšti ieškinį dėl vartotojų viešojo intereso gynimo.

Nustatomi subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį Lietuvos teisme dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, išskiriant, kaip ir numatyta Direktyvoje 2020/1828, dviejų tipų ieškinius:

  1. a) ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti subjektai, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti;
  2. b) ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo) – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose įstatymuose nustatyti subjektai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti. Pažymėtina, kad paprastai ieškinius dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams reiškia vartotojų organizacijos (nevyriausybinės organizacijos), ir tokia veikla nėra būdinga kompetentingoms valstybės institucijoms.

Suteikiami įgaliojimai Lietuvos subjektams prireikus pareikšti ieškinį dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse:

  1. a) ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi teisę pareikšti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir įgaliotoji vartotojų asociacija, kuri pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą būti paskirtai tokių ieškinių pareiškimo tikslu. Teisingumo ministerija notifikuoja tokią įgaliotąją vartotojų asociaciją Europos Komisijai, kuri pagal Direktyvą 2020/1828 skelbia kompetentingų subjektų, turinčių teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, sąrašą;
  2. b) ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo turi teisę pareikšti įgaliotoji vartotojų asociacija, pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą būti paskirtai tokių ieškinių pareiškimo tikslu ir įtraukta į minėtą Europos Komisijos pagal Direktyvą 2020/1828 sudarytą kompetentingų subjektų sąrašą.

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme reglamentuojamas viešas informacijos apie ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo skelbimas (vartotojų informavimas).

  • Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1R-369 „Dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, sąrašas

Sąraše nurodomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams ir dėl kurių pažeidimų gali būti pareikšti atstovaujamieji ieškiniai.

  • Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-20 „Dėl Informacijos apie pareikštus ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir ieškinius dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo, jų nagrinėjimo eigą ir šių bylų rezultatus teikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Informacijos apie pareikštus ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir ieškinius dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo, jų nagrinėjimo eigą ir šių bylų rezultatus teikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tvarkos aprašas.

Atnaujinimo data: 2024-02-19