Teisinė informacija

Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų reglamentavimas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje:

• 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. gruodžio 19 d. Europos komisijos sprendimu 96/32/EB:

– harmonizuoti valstybės narių įstatymus, reglamentuojančius nesąžiningų sąlygų draudimą;

– nubrėžti harmonizavimo gaires valstybėms narėms.

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas:

– vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata;

– pavyzdinis sąrašas vartojimo sutarčių sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis vartotojams.

• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas:

– vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo;

– išankstinis (ex ante) viešųjų vartojimo sutarčių projektų nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo;

– vartotojų teisių gynimas ne teisme;

– vartotojų viešojo intereso gynimas.

• Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-446 „Dėl Vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisyklių patvirtinimo“:

– vartojimo sutarčių dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnį nagrinėjimo tvarka;

– išankstinio (ex ante) viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnį nagrinėjimo tvarka.

Vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutartis nagrinėja dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnį. Teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai motyvuotą prašymą nagrinėti vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo turi:

– vartotojai;

– vartotojų asociacijos;

– valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojo, vartotojų asociacijos, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymą, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo.

Vartojimo sutartis dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja rašytinės procedūros tvarka. Pardavėjai, paslaugų teikėjai turi teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinius paaiškinimus ir kitus dokumentus.

Pardavėjai, paslaugų teikėjai taip pat turi teisę pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis (vartojimo sutarties nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo nutraukiamas). Pardavėjų, paslaugų teikėjų rašytiniai įsipareigojimai skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pardavėjų, paslaugų teikėjų interneto svetainėse, jeigu jie tokias turi.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėja vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ir priima Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 35¹ straipsnio 10 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimo dienos (su galimybe šį terminą pratęsti ne ilgiau negu 30 dienų).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo išnagrinėjusi vartojimo sutartį, priima vieną iš šių nutarimų:

– pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti šių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis;

– nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo yra vieši ir skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje.